Pacientams dažnu atveju nebereikia vykti į didžiąsias ligonines, sutrumpėja pacientų aptarnavimo laikas bei pagerėja teikiamos pagalbos kokybė, o gydytojai regiono ligoninėse jaučiasi saugesni, žinodami, kad bet kuriuo metu galės gauti antro gydytojo specialisto nuomonę. Visa tai – dėka skubios telemedicinos tinklo, prie kurio dar vasarą prisijungė ir sėkmingai dirba ir Elektrėnų ligoninė.

„Pasitelkus telemediciną, atsirado puikios galimybės mūsų gydytojams operatyviai konsultuotis su tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigų skubios medicinos gydytojais ar kitais specialistais, todėl užtikrinamas tinkamas paciento būklės įvertinimas, ištyrimas ir greičiau parenkamas reikalingas gydymas, taupomi bei optimaliau paskirstomi ligoninės žmogiškieji resursai", - sako Elektrėnų ligoninės direktorius Žydrūnas Martinėnas.
Aktualius telemedicinos paslaugų teikimo klausimus Ž. Martinėnas aptarė Kauno klinikų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Telemedicinos iššūkiai ir galimybės: kaip pasinaudoti technologijų galimybėmis, didinant asmens sveikatos paslaugų prieinamumą įvairiuose pagalbos teikimo lygiuose?".

Šia konferencija užbaigtas pilotinis skubiosios telemedicinos projektas, kuriame dalyvavo 12 Lietuvos ligoninių. Projektas finansuotas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Telemedicinos paslaugų tinklas pirmiausia greitai, profesionaliai ir vietoje leidžia reaguoti sudėtingų būklių atvejais, kai reikalinga specializuota, įvairaus profilio aukščiausio lygio skubi medicinos pagalba, pavyzdžiui, ištikus insultui, infarktui, sunkių traumų ar kitais kritiniais atvejais. Taip išvengiama ir dažnai nereikalingo pacientų gabenimo į aukštesnio lygio gydymo įstaigos skubiosios pagalbos skyrius – kokybišką ir laiku suteiktą pagalbą pacientai gauna savo rajono ligoninėje.

Temedicinos centro gydytojas konsultantas, skubos tvarka įvertinęs paciento būklę, gali paskirti tyrimus, koreguoti gydymą, pateikti rekomendacijas dėl tolesnio ištyrimo ir gydymo. Čia naudojama mobili įranga su galimybe prijungti diagnostinius prietaisus, pavyzdžiui, echoskopą, otoskopą, oftalmoskopą, ultragarso aparatą ir kt. – tyrimų rezultatai konsultantams prieinami iškart.

Telemedicinos centrai taip pat turi galimybę keistis informacija, konsultuoti vienas kitą arba vienas kito konsultuojamų ligoninių gydytojus. Šios konsultacijos regionų medikams, slaugytojams - reikšminga pagalba, tobulinant jų profesinę kvalifikaciją. Pagerinus skubiosios pagalbos paslaugų prieinamumą ir kokybę periferijoje, mažinama socialinė atskirtis tarp miesto ir kaimo gyventojų, rajonų ir regionų pacientams suteikiama universitetinės ligoninės lygio paslauga.

Dalijamės konferencijos pranešėjų mintimis, kurias užrašė kolegos iš Kauno klinikų:

Sparčiai besivystanti skaitmenizacija ir naujosios technologijos pakeitė sveikatos priežiūros paslaugų veiklą. Pastaraisiais metais pastebima, kad telemedicinos paslaugų poreikis tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse tik auga. Kauno klinikos – viena pirmųjų gydymo įstaigų Lietuvoje, kur 2022 metais įsteigtas skubiosios medicinos Telemedicinos centras.

„Telemedicinos paslaugų poreikis išryškėjo COVID-19 pandemijos metu, kai siekiant išvengti infekcijos rizikos, vis tiek turėjome užmegzti kontaktą ir padėti savo pacientams, – apie šių paslaugų svarbą kalba prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius, Kauno klinikų generalinis direktorius. – 2022 metų gruodį Kauno klinikose atidarytas Telemedicinos centras yra didelis žingsnis į priekį. Jo dėka galime optimaliai paskirstyti regiono ligoninių skubios pagalbos skyriuose esančius pacientų srautus ir tokiu būdu efektyvinti ligoninių darbą."

Dėka Telemedicinos centrų sutrumpėja pacientų aptarnavimo laikas, optimaliau paskirstomi žmogiškieji resursai, o gydytojai regiono ligoninėse jaučiasi saugesni, žinodami, kad bet kuriuo metu galės gauti antro gydytojo specialisto nuomonę. „Pacientams nebereikia vykti į didžiąsias ligonines, kad galėtų gauti trečio lygio gydymo įstaigos specialisto konsultaciją. Regiono ligoninėse dirbantys medikai tiesiogiai gali susisiekti su Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos gydytojais ir gauti reikiamą konsultaciją. Kitaip sakant, ne pacientas vyksta į Kauną, o Kaunas atvyksta pas pacientą. Tokiu būdu norime ne tik operatyviau suteikti pagalbą pacientams ir taupyti jų laiką, bet ir padėti regionams, – pastebi prof. Kęstutis Stašaitis, Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai. – Vėliau tokiu pačiu principu priimamas sprendimas, ar reikia transportuoti pacientą į kitą gydymo įstaigą, ar jis gali būti gydomas regiono ligoninėje."

Prof. Tomas Lapinskas, direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, atkreipia dėmesį, kad teikiant telemedicinos paslaugas didėja ne tik jų prieinamumas pacientams, bet ir pacientų pasitenkinimas jomis. „Telemedicina – sritis, kuri bus ir toliau diegiama į klinikinę praktiką. Remiantis užsienio ligonių patirtimi, pacientų pasitenkinimas naudojantis telemedicinos paslaugomis siekia daugiau nei 95 proc., – akcentuoja prof. T. Lapinskas. – Regioninėse ligoninėse dirbantys gydytojai, pasikonsultavę su kolegomis iš kitos ligoninės, gali nedelsiant skirti gydymą, pacientui nebereikia keliauti iš vienos ligoninės į kitą. Dėl to sutaupome ne tik resursus, bet ir turime galimybę suteikti kokybiškesnes paslaugas pacientams."

Dr. Nicolas Paul, Vokietijoje esančios Berlyno universiteto ligoninės Charité gydytojas, priduria, kad svarbiausia telemedicina turi suteikti pridėtinę vertę tiek pacientams, tiek kitoms mažesnėms regionų ligoninėms. „Jausdami šių paslaugų vertę pacientai labiau pasitikės jomis, todėl bus linkę naudotis, o kitų sveikatos priežiūros įstaigų specialistai norės konsultuotis su kolegomis iš kitų ligoninių", – pastebėjo dr. N. Paul.