Jei širdis plaka neritmiškai – delsti negalima. Tai gali būti viena insulto priežasčių, todėl būtina atstatyti širdies ritmą. Tokia gyvybiškai svarbi planinė procedūra atliekama ir Elektrėnų ligoninės Anestezijos-reanimacijos, intensyvios terapijos skyriuje, pacientams nereikia vykti į Vilniaus ar Kauno kardiologijos centrus bei laukti eilėse.

Perkrauna širdies elektrinę sistemą

Elektrinė kardioversija (EK) –  tai procedūra, kuria atkuriamas įprastas (sinusinis) širdies ritmas. Procedūra atliekama pacientui taikant bendrinę anesteziją. Ant paciento kūno uždedami elektrodai, prijungiamas elektrinę kardioversiją atliekantis aparatas. Aparatas įvertina širdies ritmą bei perkrauna širdies elektrinę sistemą – taip atstato įprastą širdies ritmą.

Tokio tipo procedūra gali būti atliekama esant lėtiniam prieširdžių virpėjimui ar plazdėjimui, tačiau procedūrai būtina kruopščiai pasiruošti, kad būtų išvengta komplikacijų.

EK atlieka anesteziologas-reanimatologas reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje.

Procedūra užtrunka apie 30 minučių. Po procedūros pacientas privalo pasilikti ligoninėje, kadangi jo širdies ritmas dar stebimas apie 2-3 valandas.

Kas yra prieširdžių virpėjimas?

Prieširdžių virpėjimas – tai širdies ritmo sutrikimas, pasireiškiantis nereguliariu širdies plakimu ir sukeliantis tokius simptomus, kaip širdies „tvaksėjimo“ pojūtis, nuovargis ir dusulys.

Prieširdžių virpėjimo priežastys dažnai nėra aiškios. Kartais prieširdžių virpėjimą gali sukelti įgimtos širdies ydos arba širdies struktūros pažeidimai dėl infarkto ar širdies vožtuvo problemų.

„Labai svarbu prieširdžių virpėjimą gydyti, kadangi jis gali sukelti insultą, širdies nepakankamumą ir labai neigiamai paveikti gyvenimo kokybę. Žmonėms su prieširdžių virpėjimu 5-7 kartus dažniau formuojasi krešuliai, todėl įvyksta insultas. Būtinai kreipkitės į gydytojus, jei jaučiate prieširdžių virpėjimo simptomus“, – aiškina Elektrėnų ligoninės Anestezijos-reanimacijos, intensyvios terapijos skyriaus vedėja Rūta Kiršienė.

Dažniausi prieširdžių virpėjimo simptomai:

•  širdies plakimo pojūčiai, kartais vadinami „tvaksėjimu“ / smarkiu plakimu įskaitant nereguliarius smarkius permušimus;
•  širdis dirba tarsi lenktyniaujant;
•  diskomfortas ar skausmas krūtinėje;
•  alpimas arba galvos svaigimas;
•  nuovargis, dusulys ir silpnumas.

Kai kuriems pacientams nepasireiškia jokie simptomai, tačiau net ir besimptomis prieširdžių virpėjimas yra rimta medicininė būklė.

Atmintinė pacientui prieš planinį širdies ritmo atstatymą

   Atvykstant reikia turėti:

• šeimos gydytojo ar gydytojo kardiologo siuntimą (galioja 180 dienų);
• kraujo tyrimų rezultatus;
• vartojamų vaistų sąrašą su dozėmis, kartu atsivežti vartojamus vaistus.

      Kaip pasiruošti planiniam širdies ritmo atstatymui?

• Nepertraukiamai – ne trumpiau nei 3 savaites, nepraleidžiant nė vienos tabletės, vartoti naujuosius peroralinius antikoaguliantus terapinėmis dozėmis
• Vartojant varfariną – 3 savaites iš eilės atlikti kassavaitiniai INR turi būti didesni nei 2,0. Paskutinio INR tyrimo atsakymo rezultatas turi būti ne mažesnis negu 2,0 ir ne didesnis nei 4,0, atliktas ne anksčiau nei prieš 24 valandas iki procedūros.
• Atvykti iš ryto nevalgius ir negėrus ne mažiau kaip 6 valandas.
• Atvykti išgėrus rytinius vaistus su nedideliu kiekiu vandens.
• Atvykti apsirengus patogiais drabužiais.
• Pasirūpinti, kaip grįžti namo –  po procedūros negalima vairuoti automobilio.

Informacija ir registracija planiniam širdies ritmo atstatymui Elektrėnų ligoninės Anestezijos-reanimacijos, intensyvios terapijos skyriaus telefonu (8 528) 39249 darbo dienomis 8-15 val.