Elektrėnų ligoninės ortopedas-traumatologas Kostas Tarvydas primena, kad smarkiai sušalti galima ne tik spiginant šalčiui, bet ir esant ne itin žemai temperatūrai – vėjuotą, darganotą dieną. Gydytojas pataria, ką daryti ir ko ne, jei vis dėlto sušalote.

Kaip organizmą veikia šaltis

Bendrą kūno atšalimą, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta 1–2 laipsniais žemiau normalios kūno temperatūros, rodo  drebulys, kalbos, judesių, koordinacijos sutrikimai, suretėjęs pulsas. Žmogus ima skųstis, kad nejaučia nušalusių galūnių, nušalusi oda pabąla, sukietėja, patinsta, ant jos atsiranda pūslių.  

Labiau šalčio pažeidžiami yra kūdikiai, vaikai ir paaugliai, vyresni nei 60 metų asmenys. Taip pat vartojantys kai kuriuos vaistus, sergantys lėtinėmis ligomis, turintys fizinę ar psichinę negalią žmonės.

Nušalimų rizika padidėja ir tam tikrų profesijų asmenims. Daug greičiau žmogus nušąla, jei yra išsekęs ir pavargęs, netinkamai apsirengęs, nepavalgęs ar neblaivus.

Jei tenka dirbti šaltyje, būtina ne tik tinkamai apsirengti, bet ir sočiai maitintis, daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos arbatos.

Ko nedaryti sušalus

Sušalus negalima laikyti nušalusios kūno dalies arti atviros ugnies, nes būdama nejautri ji gali nudegti, šildyti nušalusios kūno dalies masažuojant, stipriai trinant, nes galima mechaniškai sužaloti pažeistą odą.

Taip pat negalima tepti šildančiu tepalu, duoti gerti alkoholio, nes alkoholis dar labiau mažina kūno atsparumą šalčiui, trinti pažeistą vietą sniegu ar mirkyti šaltame ar karštame vandenyje.

Pirmoji pagalba sušalus

Jei įtariamas nušalimas, reikia nedelsiant eiti į šiltą patalpą, nusiimti  papuošalus, nusirengti įšalusius drabužius, apsikloti šiltu apklotu, gerti šiltų skysčių. 

Jei nušalimai itin smarkūs, kreiptis medicininės pagalbos.