Rajoninės ligoninės misija 
Elektrėnų ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Rūta Stasiulionė į klausimą, kuo skiriasi darbas didelio ir mažo miesto ligoninėse, atsako paprastai – niekuo, jei ateini dirbti. „Darbas, ar dirbti tretiniame ar antriniame lygyje, nesiskiria. Pastarajame gal kolegų mažiau. Dirbau Ukmergės ligoninėje, rezidentūros metu - Kauno klinikose. Čia, Elektrėnuose, nejaučiu, kad darbo krūvis mažesnis. Tiek Ukmergės, tiek ir Elektrėnų ligoninėse reanimacijos skyriuje yra šešios lovos. Pagal visus standartus, norint saugiai suteikti paslaugą, chirurgas vienu metu juk neoperuoja dviejų pacientų, ir anestezija vienu metu teikiama vienam pacientui. O pacientai serga ir Vilniuje, ir Kaune, ir Elektrėnuose“, - sako medikė.

Neturime tikslo atlikti sudėtingas kardiologines operacijas, nediagnozuojame retų genetinių ligų, tačiau gydome lėtinių ligų paūmėjimus ir tai, mano nuomone, yra viena pagrindinių rajoninių ligoninių funkcijų“, - įsitikinusi Elektrėnų ligoninės Anesteziologijos-reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėja Rūta Stasiulionė.

Gydytojai pastebi, kad pastaruoju metu mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų sumažėjo. O ligoninės vadovas Edmundas Niparavičius priduria, jog šiandien kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, atvežtiems į ligoninę, pirmiausia stabilizuojama būklė suleidžiant trombus tirpdančių vaistų, tuomet iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų kviečiamas reanimobilis. Po reikiamos intervencijos trečio lygio gydymo įstaigoje pacientas tolesniam gydymui parvežamas atgal į Elektrėnų ligoninę. Šis modelis, pasak vadovo, pasiteisino.
„Dabar daug kalbama apie tinklo optimizavimą. Įsivaizduokime, kas bus, jei neliks dvidešimt dviejų rajoninių ligonių. Tik primenu, kad infarktas ištinka ne tik jaunus, bet ir vyresnio amžiaus žmones, kuriems per gana trumpą laiką išsivysto plaučių edemos, nestabilus spaudimas ir juos reikėtų iš karto vežti į aukštesnio, trečio lygio, ligoninę, nes šalia nebūtų kitos gydymo įstaigos. Viskas atrodytų logiška, jei ten padaugėtų personalo, išsiplėstų skyriai, atsirastų papildomų operacinių. Ūmaus infarkto ištiktų pacientų ligoninėje gydoma apie septyniasdešimt.
 Skaičius - santykinai nedidelis, bet jei sudėtume visus rajonus, kur galimai būtų uždaromos tokios ligoninės, kyla klausimas, ar tretinis lygis pajėgs jiems visiems suteikti pagalbą? Net ir dabar iš kolegų sulaukiame skambučių su prašymu palaikyti pacientą dieną pas save, nes pas juos nėra vietų“, - sako R.Stasiulionė.
Dabar Elektrėnų ligoninėje paciento būklė stabilizuojama, infarktas nebesivysto ir jis prižiūrimas medikų gali parą palaukti intervencijos, kuri bus suteikiama trečio lygio ligoninėje. Pasak R.Stasiulionės, pasakymai, kad rajone medikams trūksta kompetencijos, žeidžia. Juk jei ryte dirbi universitetinėje ligoninėje, o vakare atvažiuoji į rajoninę, nereiškia, kad vos peržengęs jos slenkstį prarandi visus įgūdžius.

Tikisi logiškų sprendimų
Kartais viešojoje erdvėje sklandančios kalbos apie prastesnę medikų kompetenciją pastariesiems ir juoką kelia. Jie dalijasi istorijomis iš patirties. Elektrėnų ligoninėje priėmime dirbantis gydytojas ryte sulaukė pacientės, kuri buvo paguldyta į stebėjimo palatą. Grėsmės gyvybei nebuvo, tačiau gydytojas nusprendė ją stebėti. Po pietų gydytojas išvyko dirbti į vieną sostinės ligonių. Jo darbą perėmė kolega, kurio pacientės artimieji išprašė siuntimo į sostinę. Pacientę nuvežė, ją priėmė tas pats gydytojas, kuris apžiūrėjo Elektrėnuose ryte. Gydytojas nustebęs klausė, ar būklė pablogėjo. Artimieji teigė, kad ne, bet sakė išprašę siuntimo į Vilnių, mat čia geresnė kokybė...

Į kausimą, ar vadovas jaučiąs kolektyvo nerimą dėl to, jog optimizuojant gydymo įstaigų tinklą gali būti paliesti ir Elektrėnai, E.Niparavičius užtikrintai sako, kad ligoninės išnykimo iš sveikatos priežiūros įstaigų žemėlapio net nesvarstantis: „Tai ne tik mano, kaip vadovo, nuomonė, bet ir viso kolektyvo, ir savivaldybės Tarybos. Esame stiprūs, atitinkame keliamus reikalavimus.“
  „Tikiu, kad sveikatos apsaugos reforma bus vykdoma remiantis logika, skaičiais ir profesionalumu, todėl tikrai nemanau, kad būtų priimami sprendimai, lemiantys, jog mūsų neliktų visaverčių gydymo įstaigų žemėlapyje. Aišku, nežinomybė kelia didžiulį diskomfortą. Šiek tiek apmaudu, kad politikai, kurie priiminės sprendimus, gydymo įstaigų vadovus mato kaip poziciją, kuri priešinasi. Kaip galime kam nors priešintis, jei nieko nežinome? Kai manęs klausia, pritariu ar ne optimizavimo planui, visada kausiu kokiam? Jei jį žinočiau, galėčiau apsvarstyti, o dabar mes konkretumo dar nežinome. Tikiu LR Seimo, Vyriausybės, SAM gerais ketinimais, profesionalumu, patirtimi“, - sako ligoninės vadovas Edmundas Niparavičius.

Gydymo įstaigos rodikliai, anot vadovo, geri. Stacionare lovos užimtumas siekia 319 dienų per metus, gydoma 2,5-2,7 tūkst. pacientų. Konsultacinėje poliklinikoje per metus apsilanko 70 tūkst. pacientų. Elektrėnų ligoninė asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia maždaug 27 tūkst. savivaldybės gyventojų. 18,8 tūkst. iš jų - miesto gyventojai, 8,7 tūkst. - kaimo. Skubios pagalbos ir priėmimo skyrius kasdiena vidutiniškai sulaukia 40 pacientų.

„Turime visų profilių specialistus, kadangi esame gana patogioje strateginėje vietoje - iki Vilniaus penkiasdešimt kilometrų iki Kauno - tiek pat. Turime trisdešimt įvairiausių specializacijų atvykstančių gydytojų. Todėl dažnas argumentas, kad rajonuose dirba žemesnės kompetencijos medikai atkrenta. Juk negali būti, kad iš ryto Kauno klinikose dirbantis gydytojas, turintis mokslinį laipsnį, vos atvykęs į Elektrėnus praranda kompetenciją. Atvykstantys gydytojai, kurie daugiausia dirba ambulatorinėje grandyje, yra labai patogu ir pacientams, todėl ateityje, manau, šią sritį stiprinsime. Juk atvykstantis gydytojas yra kur kas geriau, nei kad kasdien dvidešimt ar trisdešimt pacientų vyktų į didmiesčius konsultacijos“, - sako E.Niparavičius.

Atlyginimai priklauso nuo konsultacijų skaičiaus
Turi vadovas nuomonę ir apie du aktualius tarpusavyje glaudžiai susijusius klausimus, t. y. eiles ir medikų atlyginimus. Eiles, pasak E.Niparavičiaus, būtų galima sutvarkyti nors ir rytoj, tik bėda ta, kad dalį sprendimų apriboja sutartinės sumos su teritorinėmis ligonių kasomis. „Šias sumas mes jau keleri metai iš eilės viršijame. Tiesa, reikia paminėti, kad niekada netaikėme modelio „apeik eilę ir paslaugą, sumokėjęs už ją į kasą, gauk greičiau“. Tai apsprendžia ne piniginė, o paciento sveikatos būklė, o kai kurias atvejais ir socialinė padėtis.
 
Tarkim, atvažiuoja vyresnio amžiaus žmogus iš ryto autobusu, paskutinis autobusas jam grįžti namo po pietų. Tokiu atveju atsiprašydami kitų pacientų stengiamės, kad žmogus konsultaciją gautų greičiau. Stengiamės visada būti paciento pusėje ir jo nevaikyti nuo durų prie durų. Mažindami eiles pertvarkėme ir atlyginimų apmokėjimo tvarką Konsultacinėje poliklinikoje. Čia gydytai savo atlyginimus užsidirba: kiek suteikia konsultacijų, tokį atlyginimą ir gauna. Darbo sutartyse yra numatyti įkainiai, tad viskas tampa skaidru ir aišku. Pagrindinis mūsų tikslas - kad gydytojai būtų suinteresuoti dirbti ir užsidirbti, žinoma, ne kokybės sąskaita. Kaip reagavo gydytojai pasiūlius pakeisti apmokėjimo tvarką? Įkalbinėti nereikėjo, kiekvienas puikiai matė iš pateiktų ataskaitų, kiek paslaugų suteikia ir kiek gaus pakeitus apmokėjimo tvarką.
 
Tiesa, įstaiga šiuo atveju susiduria ir su tam tikrais keblumais. Kasmet viršijame sutartines sumas. Žinoma, metų pabaigoje ligonių kasos jas kompensuoja bent dvidešimt penkiais procentais. Mes gi gydytojams atlyginimą mokame kas mėnesį. Ir sumokame už suteiktas konsultacijas, nors apmokėjimą galiausiai gauname ne už visas. Nepaisant to, metus baigiame teigiamu rezultatu. Suprantu, kad pinigų yra tiek, kiek yra. Tačiau gal vertėtų kai kurias sritis peržiūrėti ir imtis sprendimų? Na, bent jau ten, kur situacija nesikeičia daug metų?“ - klausiamą kelia E.Niparavičius.

Apie gydymo įstaigą
Ligoninėje veikia Priėmimo skubios pagalbos skyrius, Klinikinės diagnostikos laboratorija, Radiologijos laboratorija, 4 profilių skyriai: Vidaus ligų (50 lovų), Vaikų ligų (20 lovų), Chirurgijos- traumatologijos-ginekologijos, Anestezijos- reanimacijos ir intensyviosios terapijos (6 lovos), Dienos stacionaras (6 lovos), Slaugos skyrius (15 lovų).
Ligoninė aktyviai vykdo mokslinį tiriamąjį darbą, organizuoja konferencijas. Daug dėmesio skiriama naujausioms sveikatinimo tendencijoms. Sėkmingai naudojama naujausia medicininė įranga: echoskopas, kardioechoskopas, modernus laparoskopas, (kuriuo atliekamos tulžies pūslės, išvaržos, apendikso šalinimo ir ginekologinės,traumatologinės  operacijos, C rentgeno lankas, endoskopas, visa reikalinga šiuolaikiška reanimacijos skyriaus įranga, skaitmeninis rentgeno aparatas.

Pasiteisinusi e.sveikatos sistema
Nors e.sveikatos sistema dažnu atveju peikiama, E.Niparavičiaus įsitikinimu, ji gerokai palengvino medikų darbą. Elektrėnų ligoninė yra e.sveikata projekto vykdytoja ir bendradarbiauja dar su 14 gydymo įstaigų. Projektas įgyvendintas ligoninei vadovaujant Laimutei Matkevičienei, dabartinei Seimo narei. „Kartu su patirtimi mažėja ir streso lygis. Pradžia kaip ir visur sudėtinga, bet dirbom ir šiandien, tarkim, Priėmimo skyriaus darbuotojai jau turbūt yra pamiršę ką reiškia rašyti ranka. Aišku, apmaudu, kad dar ne visos institucijos gali perimti mūsų elektroninius duomenis, todėl retsykiais vis dar tenka dalį informacijos pateikti ir popieriuje. Trikdžių kyla ir tuomet, kai „pakimba“ Registrų centro serveriai, tačiau tikiu, kad su laiku viskas bus išspręsta. Mūsų pagrindinis tikslas - gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę Elektrėnų savivaldybės ir aplinkinių rajonų gyventojams, plėtojant VšĮ Elektrėnų ligoninės infrastruktūrą ir restruktūrizuojant ligoninės teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, - sako ligoninės vadovas.

Puikūs santykiai su steigėju
Pasmalsavus, o kokie gydymo įstaigos santykiai su steigėju – Elektrėnų rajono savivaldybe, ligoninės vadovas gerų žodžių negaili. „Mums sekasi, nes savivaldybė palaiko ir remia mūsų sprendimus. Aršių batalijų sveikatos klausimais tikrai nebūna, nes planuojamus žingsnius aptariame ir kartu ieškome geriausių sprendimų. Pavyzdžiui, šiemet savivaldybė pradėjo iš dalies kompensuoti atvykstančių į ligoninę dirbti gydytojų kelionės išlaidas. Modelis labai paprastas: nesvarbu, kaip gydytojas važiuoja - mašina, traukiniu ar autobusu, - jam kelionės išlaidos mėnesio pabaigoje kompensuojamos. Jas padengia gydymo įstaiga, o vėliau jai kompensuoja savivaldybė. Tai padeda pritraukti medikus dirbti regione.
 
Konsultacinėje poliklinikoje darbuojasi ir trys mokslų daktarai. Žinoma, palyginti su atokesniais rajonais mūsų padėtis kur kas patogesnė. Beje, kelionės išlaidų kompensavimas buvo mero iniciatyva. Dabar kalbame, kad kitąmet reikėtų ir atvykstančioms slaugytojoms daryti tą patį. Gerinant infrastruktūrą savivaldybė taip pat neatsisako padėti. Nors Taryba partijų prasme - įvairialypė, svarstant ligoninės klausimus ginčų nebūna. Svarbu kiekvieną sprendimą pagrįsti ir argumentuoti. Už sprendimus, susijusius su ligonine, balsuojanti Taryba pirmiausia gera daro ne ligoninei ar jos vadovui, bet elektrėniškiams, taigi ir sau“, - sako E.Niparavičius.

Komentaras
Elektrėnų rajono savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis:

- Elektrėnų savivaldybė visada palaiko, remia įvairius projektus, įrangos atnaujinimus gydymo įstaigoje. Tai - visų mūsų bendras interesas. Nuopelnų, kad buvau iniciatorius siūlant priimti sprendimą kompensuoti atvykstančių medikų kelionės išlaidas, negaliu prisiimti. Galima sakyti, kad aš, kaip meras, palaikiau šią idėją.
Mūsų siekis - užtikrinti kokybiškas, saugias, o svarbiausia savalaikes gydymo paslaugas. Kadangi kaip ir kiekvienas rajonas šiek tiek susiduriame su vietoje gyvenančių gydytojų trūkumu, kviečiame juos iš kitur. Esame strategiškai patogioje vietoje - tarp Vilniaus ir Kauno. Vis dėlto sutiksite, kad važinėjant kasdien susidaro gana nemažos išlaidos. Taigi nusprendėme jas dengti patys.
 
Viskas prasidėjo nuo kelių gydytojų, dabar jų yra kelios dešimtys. Vadinti to pagrindine motyvavimo priemone gydytojams į regionus pritraukti gal ir negalėčiau, bet ji buvo gana veiksminga. Per mėnesį savivaldybė gydytojų kelionėms kompensuoti skiria maždaug 4000 eurų. Pradėjome nuo balandžio mėnesio ir kelionės apmokamos ne tik į ligoninę vykstantiems gydytojams, bet į visas Elektrėnų savivaldybės kaip steigėjo įstaigas.  Užtikrindami geresnį gydymo paslaugų prieinamumą investuojame į rajono gyventojų gerovę.